Atšalus orui, minkštą megztuką norisi vilktis kone kasdien. Jis šildo, dera prie džinsų ar sijono, o apsirengti galima per kelias minutes. Tačiau po netinkamo skalbimo mėgstamas drabužis kartais pasikeičia neatpažįstamai: susitraukia, išsitampo arba praranda purumą.

Pūkuotus megztukus labiausiai vargina trintis, karštis ir neatsargi priežiūra. Rankinės dirželis nuolat brūžina tą pačią vietą, šlapias mezginys tįsta ant pakabos, o radiatorius, ant kurio jis paliktas džiūti, gali sugadinti pluoštą. Daugelio šių problemų galima išvengti. Pirmiausia verta pažiūrėti, iš ko megztukas pagamintas.

Priežiūrą lemia sudėtis, o ne megztuko išvaizda

Du vienodai pūkuoti megztukai gali reikalauti skirtingos priežiūros. Vienas bus iš moherio, kitas iš akrilo, trečias iš kelių pluoštų mišinio. Todėl prieš skalbdami perskaitykite sudėties ir priežiūros etiketę. Jei simboliai neaiškūs, pasiteiraukite pardavėjo.

Moheris ir angora. Moheris gaunamas iš angoros ožkų, o angora – iš angoros triušių. Abu pluoštai suteikia mezginiui purumo, tačiau jų savybės skiriasi. Angoros gaminiai gali labiau mesti pūką, o abiejų rūšių mezginius reikia saugoti nuo neatsargaus trynimo ir netinkamo skalbimo. Ar juos galima skalbti rankomis, ar reikia profesionalaus valymo, nurodo gamintojo etiketė.

Alpaka ir vilnos mišiniai. Alpakos pluoštas vertinamas dėl šilumos ir minkštumo. Vis dėlto vien sudėtis negarantuoja, kad megztukas neerzins odos: pojūtis priklauso ir nuo pluošto storio, ir nuo individualaus jautrumo. Alpakos, vilnos bei šilko mišinius taip pat reikia saugoti nuo karšto vandens, trynimo ir staigių temperatūros pokyčių.

Sintetiniai pluoštai. Akrilo, poliesterio ar poliamido megztukus dažnai galima skalbti mašina, bet tai dar nereiškia, kad jiems tinka bet kuri programa. Aukšta temperatūra gali pakeisti jų paviršių, o intensyvus skalbimas paskatinti kamuoliukų susidarymą.

Megztiniai moterims turi nedidelių paslapčių, todėl priežiūros etiketę naudinga perskaityti dar parduotuvėje. Jei drabužį ketinate dėvėti dažnai, įvertinkite, ar jums priimtinas jo skalbimo ir džiovinimo būdas.

Kaip skalbti nesugadinant mezginio

Megztuko nereikia skalbti po kiekvieno dėvėjimo. Jei nėra dėmių ar nemalonaus kvapo, dažnai pakanka jį išvėdinti, paguldžius ant švaraus, sauso paviršiaus. Skalbimo dažnumą lemia drabužio būklė, o ne nustatytas dėvėjimų skaičius.

Jeigu etiketė leidžia skalbti rankomis, laikykitės šios tvarkos.

1. Pasirinkite tinkamą skalbiklį. Vilnai ir kitiems gyvūninės kilmės pluoštams naudokite jiems skirtą priemonę. Dozuokite pagal pakuotės nurodymus: daugiau skalbiklio nereiškia geresnio rezultato. Venkite baliklių, o minkštiklį naudokite tik tuomet, jei tai leidžia priežiūros rekomendacijos.
2. Paruoškite vandenį. Vadovaukitės etiketėje nurodyta temperatūra. Jei leidžiamas skalbimas iki 30 °C, vanduo turėtų būti vos šiltas. Skalbiklis turi būti gerai pasiskirstęs vandenyje prieš įmerkiant drabužį.
3. Skalbkite švelniai. Įmerkite megztuką į dubenį ar švarią kriauklę ir atsargiai spauskite delnais. Netrinkite, netampykite ir nepalikite ilgai mirkti, jei gamintojas to nerekomenduoja.
4. Gerai išskalaukite. Naudokite panašios temperatūros vandenį ir keiskite jį, kol neliks skalbiklio bei putų. Staigių temperatūros pokyčių geriau vengti.
5. Pašalinkite vandens perteklių. Megztuko negręžkite ir nesukite. Atsargiai pakelkite jį prilaikydami visą drabužį, paguldykite ant rankšluosčio, suvyniokite ir švelniai paspauskite.

Skalbimo mašiną rinkitės tik tada, kai tai leidžia etiketė. Naudokite nurodytą vilnos ar švelnaus skalbimo programą, tinkamą temperatūrą ir gręžimo režimą. Skalbimo maišelis gali sumažinti trintį, tačiau jis nepaverčia skalbti rankomis skirto megztuko tinkamu skalbti mašina.

Džiovinkite paguldytą

Šlapias mezginys sunkus, todėl pakabintas gali išsitampyti. Ypač nukenčia pečiai, rankovės ir apatinis kraštas. Megztuką paguldykite ant sauso rankšluosčio arba horizontalaus džiovinimo tinklelio ir atsargiai pataisykite jo formą. Netempkite siekdami išgauti norimą dydį.

Džiovinkite vėdinamoje vietoje, atokiau nuo radiatorių ir tiesioginių saulės spindulių. Sudrėkusį rankšluostį pakeiskite sausu. Jei drabužį reikia apversti, prilaikykite jį abiem rankomis.

Išdžiūvusį megztuką galima lengvai papurtyti. Šepetėlį naudokite tik tada, jei toks būdas tinka konkrečiam gaminiui: ilgą pūką neatsargus šukavimas gali išpešti. 

Kamuoliukus šalinkite atsargiai

Kamuoliukai dažniausiai atsiranda ten, kur mezginys trinasi: pažastyse, ties alkūnėmis, šonuose ar po rankinės dirželiu. Vien jų atsiradimas neįrodo prastos kokybės, tačiau polinkis veltis priklauso nuo pluošto, siūlų ir mezginio sandaros.

Kamuoliukų neplėškite pirštais. Taip galima ištraukti siūlą ar pažeisti mezginį. Jiems šalinti skirtą mašinėlę arba šukas pirmiausia išbandykite mažai matomoje vietoje. Drabužį paguldykite, paviršių išlyginkite ir įrankio nespauskite.

Ilgaplaukiams moherio ar angoros megztukams įprasta pūkų surinkimo mašinėlė gali netikti, nes kartu su kamuoliukais nukirps ir dalį pūkų. Tokiu atveju geriau pasitikslinti gamintojo rekomendacijas arba pasitarti su valyklos darbuotojais.

Pūkų byrėjimas yra kita problema. Internetinis patarimas kelioms valandoms įdėti megztuką į šaldiklį nėra patikimas būdas ją išspręsti. Verčiau drabužį švelniai pakratykite ir mažinkite trintį. Jei pūkas byra gausiai ir nuolat, kreipkitės į pardavėją.

Laikykite sulankstytus ir visiškai sausus

Pūkuotiems megztukams geriausia skirti lentyną ar stalčių. Sulankstykite juos laisvai, nesuspauskite tarp kitų drabužių. Ilgai kabėdamas sunkesnis mezginys gali ištįsti, o ties pečiais likti pakabos žymių.

Baigiantis sezonui drabužį išvalykite pagal etiketės nurodymus ir visiškai išdžiovinkite. Maisto, prakaito ir kitų nešvarumų likučiai gali privilioti tekstilės kenkėjus.

Laikymui tinka švarūs medžiaginiai maišeliai. Svarbu, kad laikymo vieta būtų sausa, o megztukai apsaugoti nuo dulkių. Kedro gabalėlius ar levandų maišelius galima naudoti kaip papildomą priemonę kandims atbaidyti, tačiau vien kvapu pasikliauti nereikėtų. Periodiškai apžiūrėkite drabužius ir išvalykite spintos lentynas. 

Kada megztuką nešti į valyklą

Perbrauktos vonelės simbolis reiškia, kad drabužio skalbti vandeniu negalima. Tačiau jis savaime nenurodo, koks profesionalaus valymo būdas leidžiamas: tam etiketėje pateikiami atskiri simboliai.

Į valyklą verta kreiptis ir tada, kai megztukas turi sudėtingų dekoracijų, sunkiai pašalinamą dėmę arba kai nesate tikri, kaip jį saugiai išvalyti. Darbuotojui parodykite etiketę ir pasakykite, kuo drabužis suteptas bei ar jau bandėte dėmę valyti.

Ką įvertinti perkant naują megztuką

Moteriški megztiniai skiriasi ne tik spalva ar kirpimu. Apžiūrėkite siūles, rankogalius, apatinį kraštą ir mezginio tolygumą. Pasižiūrėkite, ar nėra ištrauktų siūlų, ar drabužis jau ant pakabos neatrodo išsitampęs.

Tankesnis mezginys dažnai geriau išlaiko formą, tačiau retas mezgimas nebūtinai yra trūkumas: tai gali būti numatyta modelio savybė. Vien iš pūko minkštumo ar tankumo kokybės taip pat nenustatysite. Vertinkite visą gaminį, jo sudėtį ir tai, kaip jis pasiūtas.

Spalvą rinkitės pagal savo spintą. Neutralų megztuką paprastai lengviau derinti, bet ir ryškus gali būti dažnai dėvimas, jei tinka prie turimų drabužių.

Mėgstamam megztukui labiausiai padeda paprasti įpročiai: išvėdinti, kai skalbti dar nereikia, negręžti, džiovinti paguldytą ir prieš padedant į spintą įsitikinti, kad jis sausas. O kilus abejonėms grįžti prie etiketės. Ji patikimesnė už bendrą patarimą, kuris neatsižvelgia į konkretaus drabužio sudėtį.