Statybų projektai, ypač miestuose, vis dažniau susiduria su netikėtomis kliūtimis, kurios neturi nieko bendro su techniniais brėžiniais ar projektavimo sprendimais. Tai gali būti sprogmenys, likę po žeme nuo Antrojo pasaulinio karo. Ir vis dažniau šias kliūtis aptinka ne kas kitas, o archeologai kasinėjimų metu. Tokiose situacijose viskas priklauso nuo to, kaip greitai ir efektyviai sugeba bendradarbiauti institucijos: savivaldybės, kariuomenė, policija, Kultūros paveldo departamentas.

Kas nutinka, kai tarpinstitucinis bendradarbiavimas stringa?

Žinomi atvejai, kai archeologinių tyrimų metu, archeologai aptiko dešimtis Antrojo pasaulinio karo sprogmenų. Sprogmenys buvo rasti ne pavieniui, o sistemingai. Ir tai reiškė, jog sprogmenų gali būti dar daugiau, todėl darbų stabdymas buvo būtinas. Jei labai dažnai statybos darbai sustoja, kadangi būna aptikti radiniai ir atliekami archeologiniai tyrinėjimai. Tai šiuo atveju sustojo archeologiniai tyrinėjimai, nes buvo aptikti sprogmenys.

Pagrindinė priežastis – neeilinės situacija ir jai nebuvo pasiruošta, nebuvo aiškaus komunikacijos plano ir atsakingų asmenų ar institucijų. Visgi sprogmenys Lietuvos teritorijoje nėra jokia naujiena ir planinių išminavimo darbų eilė siekia 1 metus į priekį, dėl to galima teigti, jog statybų užsakovai ir vystytojai į kiekvieną sprogmenų aptikimą reaguoja kaip į naują ir išskirtinį įvykį. Todėl tai labiau reikėtų vertinti kaip netinkamą pasiruošimą, kuris įtakojo ir toliau sekančius įvykius:

• Sprendimai dėl tolesnių veiksmų buvo neaiškūs.
• Trūko atsakingo asmens ar institucijos, kuris prisiimtų lyderystę.
• Į institucijų atsakymus teko laukti dienomis.
• Kilo viešosios komunikacijos problemų – gyventojai nerimavo, o informacijos trūko.

Kodėl institucinis bendradarbiavimas stringa?

Skirtingi prioritetai. Archeologijos tikslas – išsaugoti kultūros paveldą. Kariuomenės – neutralizuoti grėsmę. Savivaldybės – vystyti projektus ir išvengti biudžetinių viršijimų. Šie prioritetai dažnai nesutampa, o koordinacija tampa paviršutiniška.

• Procedūrų stoka. Nors yra numatyta, ką daryti radus sprogmenį – stabdyti darbus, informuoti institucijas – tačiau nėra detaliai aprašyta, kas ir kada atsakingas už sekančius žingsnius. Nėra standartinio veiksmų plano, kuris būtų aktyvuojamas automatiškai.
• Resursų trūkumas. Lietuvos kariuomenė turi tik ribotus resursus, kurie aptarnauja visą šalį. Objektų eilės ilgos, o prioritetai skirstomi pagal pavojingumo laipsnį. Dėl to statybų projektai dažnai patenka į žemą prioritetą.
• Teisiniai trukdžiai. Nors įstatymai numato, kad aptikus sprogmenis reikia veikti nedelsiant, vis dar trūksta lankstumo viešuosiuose projektuose samdyti privačius išminuotojus be papildomų derinimų ar konkursų.

Ką galima padaryti geriau?

Sukurti aiškų protokolą. Turėtų būti parengta oficiali procedūra, kuri būtų taikoma visoje Lietuvoje – nuo archeologo iki savivaldybės vadovo. Ji turi būti praktinė, aiški ir veikianti.

• Numatyti atsakingą instituciją. Viena institucija turėtų koordinuoti visus veiksmus, įskaitant sprendimų priėmimą, atsakomybės pasiskirstymą ir komunikaciją.
• Įtraukti archeologus į planavimą. Archeologai dažnai įtraukiami per vėlai – kai statybos kasimo darbai jau suplanuoti. Jei jų įžvalgos būtų naudojamos dar projektavimo etape, būtų galima išvengti daug grėsmių.
• Liberalizuoti privačių išminuotojų samdymą. Kol kas tai daugelyje viešų projektų sunkiai įgyvendinama dėl biurokratijos. Reikia lankstesnių procedūrų, kurios leistų greitai pasitelkti pagalbą, kai kariuomenė neturi resursų.
• Viešosios komunikacijos planas. Kai įvyksta tokie incidentai, gyventojams svarbu aiškiai, greitai ir atvirai pateikti informaciją. Šiuo metu tai paliekama projekto vykdytojui arba savivaldybei – dažnai chaotiškai.

Kodėl tai svarbu ne tik archeologams?

Nors šis klausimas pirmiausia liečia archeologus, jis yra reikšmingas visam statybų sektoriui. Kiekvienas vėlavimas, nesusipratimas ar sprendimų stoka kainuoja – tiesiogine prasme. Biudžetai auga, terminai nusikelia, o reputacija nukenčia. Kai institucijos veikia kaip atskiri vienetai, projektų valdymas tampa chaotišku. Kai jos bendradarbiauja – net ir pavojingas radinys gali būti suvaldytas greitai, profesionaliai ir be didelio triukšmo.